Šildymas – iš kur atsiranda šiluma
Šilumos siurblio veikimo principas yra paremtas antruoju termodinamikos dėsniu, kuris buvo suformuluotas Prancūzijos matematiko, fiziko Sadi Carnot (1796- 1832). Kuris iš esmės teigia kad šiluma yra perduodama iš karštesnio kūno šaltesniam, ir ne atvirkščiai. Remiantis šiuo dėsniu, tam kad būtų įmanoma „siurbti“ šilumą iš žemos temperatūros šaltinio, šiluma visų pirma turi būti sugerta žemos temperatūros medžiagos, kuri vėliau perduodama aukštesniam temperatūros lygiui. Bendrai šilumos siurblį galime apibūdinti kaip įrenginį kuris sutraukia šilumą iš aplinkos (taip vadinamos žemos temperatūros šaltiniu), kuri paprastai yra bevertė nes temperatūra per žema ir perduoda į aukštesnę temperatūrą tinkamą naudojimui- tai gali būti oro ar vandens šildymui.
Kondicionierius- ne šilumos siurblys
Šilumos siurblys taip pat gali veikti atvirkštiniu šaldymo principu, tai yra iš šiltos aplinkos gali išgauti šaltos temperatūros kiekį. Bendrai galime laikyti kad šilumos siurblys– tai prietaisas kuris sugeria šiluminę energiją vienoje vietoje ir perkelia ją į kitą vietą. Kartais šilumos siurblio veikimo principas yra lyginamas su šaldytuvo ar kondicionieriaus veikimo principu, bet tai yra nevisiškai tiesa nes jo veikimo principas skiriasi iš pagrindų.
Šilumos siurblių rūšys
Šilumos siurbliai dažnai yra klasifikuojami pagal jų šilumos šaltinį. Yra trys pagrindinės rūšys naudojamos gyvenamiesiems namams ir nedidelėms komercinėms patalpoms šildyti ar vėsinti:
- Šilumos šaltinis oras (kitaip vadinami oras-oras; oras-vanduo);
- Šilumos šaltinis vanduo (kitaip vadinami vanduo-vanduo);
- Šilumos šaltinis žemė, gruntas (kitaip vadinami žemė-vanduo).
Šilumos siurblio veikimo ciklai
Yra trys šilumos siurblio veikimo ciklai:
- Šildymo ciklas;
- Šaldymo ciklas;
- Atšildymo ciklas.